Daugiau apie šalį

Vengrija didžiuojasi puikiais kurortais prie ežerų ir terminių šaltinių, senoviniais miestais, kurie panašūs suakmenėjusią pasaką, nacionaline virtuve, kurios patiekalus pasiskolino iš kaimynų taip seniai, kad jau laiko savais.
Vengrija ne ką mažiau įdomi nei jos kaimynė Austrija, tačiau sulaukianti mažiau keliautojų. Čia geros kainos, prabangūs viešbučiai ir SPA centrai.
Poilsį Vengrijoje kiekvienas išsirinks pagal savo skonį. Tai gali būti pėsčiųjų maršrutas aplankant Budapešto įžymybes, išvyka į senovinius Egerio, Pėčo, Panonhalmo miestus arba kaimynines šalis Vieną ar Bratislavą. Organizuojami kruizai Dunojaus upe, galima aplankyti žymiausius vyno rūsius, gamyklas. Taip pat galima pasirinkti tingų poilsį prie Budapešto karštųjų versmių bei patogiose sanatorijose įsikūrusiuose prie Hevizo ir Balatono ežerų.

Budapeštas
Egeris
Balatono ežeras

10 įdomių faktų apie Vengriją

  1. Vengrai visada gyveno slavų pašonėje, tačiau vengrų kalba visai nepanaši į slavų, net ir negimininga. Be to, ši kalba priklauso ne indoeuropiečių kalbų grupei, bet finų-ugrų. Vengrų kalba labai sudėtinga, o raštas sunkiai suprantamas.
  2. Saliamio dešra buvo sugalvota ne Vengrijoje, o Italijoje. Tačiau gaminama būtent Vengrijoje. Vengriška saliamio dešra – šalies vizitinė kortelė, tai viena pagrindinių lauktuvių. Pats žinomiausias šio gaminio prekinis ženklas – Pick.
  3. Paprika – tai nepakeičiamas vengriškos virtuvės atributas. Čia sutinkamos net septynios šio prieskonio rūšys besiskiriniančios spalva ir skoniu. Be paprikos neapseina nei vienas nacionalinis Vengrijos patiekalas. Šis prieskonis dedamas į troškintą žuvį, vištieną, ėrieną, veršieną. Guliašas – tradicinis Vengrijos patiekalas, tačiau tai jau seniai pamiršta, nes beveik visi šalies kaimynai pasisavino šį patiekalą.
  4. Vengrija įsikūrusi centrinėje Europos dalyje ir neturi priėjimo prie jūros, tačiau čia sutinkama daugybė kurortų. Prie didžiausio Europoje Balatono ežero įrengti paplūdimiai, o vandens sudėtis labai panaši į jūros vandens. Tad poilsis prie ežero mažai kuo nusileidžia poilsiui prie jūros. Hevizo ežerą maitina karštosios versmės, todėl jo vandens temperatūra net žiemą nenukrenta žemiau 24 laipsnių šilumos. Ištisus metus galima mėgautis Hevizo ežero gydomosiomis voniomis. Budapešte taip yra paruoštos kelios maudynių vietos terminiuose vandenyse, kur galima atgauti jėgas po intensyvios pažintinės programos pažįstant miestą.
  5. Vengrijoje neišvysite gigantiškų statinių, čia viskas jauku: neaukšti kalnai, nedideli atstumai, tačiau gyventojų skaičiumi šalis nenusileidžia kitoms Europos valstybėms. Budapeštas septintas pagal dydį Europos miestas, tačiau ne pats seniausias. Miestas gali pasigirti turintis didžiausią pirčių kompleksą Europoje, vieną iš pačių didžiausių vandens pramogų parkų - Aquaworld Budapest ir didžiausią Europoje sinagogą. Tiltas per Dunojų anuomet kai buvo pastatytas buvo laikomas pasaulio stebuklu ir pačiu didžiausiu tokios konstrukcijos tiltu.
  6. Budapešto ir Vengrijos simbolis – Vengrijos parlamentas. Tai pats didžiausias pastatas stovintis ant Dunojaus upės kranto šalia tilto. Pastato architektūroje persipynę neogokinis stilius ir prancūziškas eklektinis stilius. Architektą Imre Steindl įkvėpė Vestminsterio rūmai ant Temzės upės kranto, bet jo projektas šviesesnis, elegantiškesnis, grakštesnis. Grįždami iš Vengrijos nepamirškite prisiminimui parsivežti magnetuko su didingaisiais parlamento rūmais.
  7. Vengrija jau nuo seno gardėja savo vynais. Ypač gerai žinomas baltas desertinis, auksinės spalvos vynas Tokaj. Vynas gaminamas to paties pavadinimo regione. Legenda pasakoja, kad vyno gamybos pradžia siejasi su karais prieš turkus vykusiais XVI-XVII a. Turkams užpuolus Tokajaus regioną vynuogių derlius nebuvo laiku nuimtas. Atrėmus antpuolį paaiškėjo, kad vynas iš pernokusių vynuogių dar geresnis.
  8. Kitas žymus vengriškas vynas vadinasi „Buliaus kraujas“ (bikaver). Šios rūšies vynas gaminamas Egere. Legenda šį vyną taip pat sieja su turkais. Pasakojama, kad puolant Egerio pilį, jos gynėjai jėgas stiprino tirštu raudonu vynu, kuris įkvėpdavo karo dvasią ir atkaklumą kovoje. Turkai nusprendė, kad, kad vengrai geria buliaus kraują, o šitas pavadinimas ir prigijo Egerio regiono vynui. Na o iš tikrųjų tokį pavadinimą vynas gavo tik XIX a. viduryje. O tirštas, tamsus raudonas vynas pradėtas gaminti tik Austro-Vengrijos imperijos laikais. 
  9. Lemtingąjį Egerio tvirtovės užpuolimą pasakoja vengrų rašytojo Gezos Gardonji romanas „Egerio žvaigždės“, parašytas 1899 metais. Šis kūrinys vadinamas geriausiu Vengrijos istoriniu romanu. O XX a. buvo išverstas į beveik į visas Europos kalbas. 1968 m. pagal romano siužetą buvo pastatytas filmas, kuris Vengrijoje tapo kultiniu.
  10. Didžiausiu Vengrijos įnašu į pasaulinę kultūrą galime laikyti Rubiko kubą. Kubas buvo išrastas ir užpatentuotas 1975 metais. Jį sukūrė vengrų skulptorius ir architektūros mokytojas Ernė Rubikas bei pavadino jį „magišku kubu“. Nuo tada visame pasaulyje buvo parduota 350 milijonų egzempliorių šio žaislo-galvosūkio.

Skrydžių datos

galima išskristi galima grįžti

Skrydžių tvarkaraštis ir aviabilietai
Pradžia
Naktys
Iš miesto
Keliautojai
Šalis: Vengrija
Išplėstinė paieška
Viešbutis
Viešbučio kategorija
Maitinimas
Šalis: Vengrija
Išplėstinė paieška